- viršugrytis
- viršùgrytis (hibr.) sm. (1) BŽ89,379, NdŽ, KŽ, Ppl, Pbr; Rtr gryčios aukštas, pastogė, viršus: Pas mum spaliais užupilia viršùgrytį Vb. Viršùgryty visas padėjimas Brž. Visą viršùgrytį išvertė ir nerado Kp. Vaikai laksto po viršùgrytį Krs. Jeigu vakare prarieki duonos bakaną, tai kampelis reikia mest ant viršugryčio, kad niekas iš tų namų nemirtų LTR(Brž).
Dictionary of the Lithuanian Language.